- kosulinis
- 2 kosulìnis, -ė smob. (2) kas nuolatos kosti: Visą amžių ans toks kosulìnis buvo, be laiko ir numirė Užv.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kosulinis
Look at other dictionaries:
kosulinis — kosuli̇̀nis, kosuli̇̀nė bdv. Kosuli̇̀nis di̇̀rginimas … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
kosulinis — 1 kosulìnis, ė adj. (2) → kosulys: Kosulìniai (nuo kosulio) vaistai: šalpusnių šaknis su bitiniu medu gerti išvirintas Šts. Kosulìnis cukrus (geltonas), su sakalo druska išmieštas koplyčių [v]andenė[je], padeda akims Gršl. Dažnai vandens… … Dictionary of the Lithuanian Language
